Kas tai yra psichoterapija?

Psichoterapija yra gydymo būdas, kurio metu kaip pagrindinė gydymo priemonė naudojamas bendravimas tarp paciento ir psichoterapeuto. Tai specifinis santykis, kuriam psichoterapeutas, remdamasis savo profesiniu pasiruošimu, vadovauja taip, kad padėtų pacientui sveikti.
Daugelio psichikos ir elgesio sutrikimų atsiradimui bei žmogaus charakterio formavimuisi turi įtakos bendravimo įgūdžiai išmokti anksti vaikystėje. Tuomet ir tose aplinkybėse tai buvo optimalus prisitaikymas prie sąlygų. Problemos kyla, kai keičiasi gyvenimo aplinkybės: vaikai užauga, tėvai pasensta, tenka bendrauti su daugybe žmonių, turinčių visai kitokius bendravimo įpročius arba tenka susidurti su stresinėmis situacijomis, kurių niekada anksčiau neteko patirti. Anksčiau išmokti bendravimo įgūdžiai gali pasirodyti neefektyvūs  ir vietoj to, kad padėtų pasiekti norimo tikslo, sukelia visai priešingas reakcijas. Žmogus patiria frustraciją, kurią lydi nerimas, depresija, pyktis ir agresyvumas, įvairios fobijos, valgymo, miego sutrikimai, nuolatinė vidinė įtampa arba konfliktai su aplinka ir artimais žmonėmis. Tiems, kurie nelinkę suprasti ir kalbėti apie jausmus arba tiesiog „nežino“ ką tai reiškia, psichologinis stresas gali sukelti psichosomatinus susirgimus: hipertoninę ligą, metabolonį sindromą vedantį prie kraujagyslių aterosklerozės ir kitų pasėkmių, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos  opaligę, dirgliosios žarnos sindromą, įvairias odos reakcijas.
Psichoterapijos tikslas padėti suprasti jausmų suvokimo bei reiškimo, mąstymo ir elgesio būdus, kurie esamoje situacijoje tapo nenaudingi ir sukelia liguistus simptomus, bendrą diskomfortą, blogina gyvenimo kokybę, gadina tarpasmeninius santykius. Neužtenka suprasti, bet dažnai reikia keisti savo nuostatas, įsitikinimus ir elgesio įpročius. Tam reikia skirti pakankamai laiko. Todėl psichoterapija skirstoma į trumpalaikę (iki 20 savaičių), vidutinės trukmės (1-2 metai) ir ilgalaikę (daugiau negu du metai).
Yra įvairios psichoterapijos mokyklos, kurios naudoja skirtingus darbo metodus ir nėra pagrįstų įrodymų, kad viena kuri nors psichoterapijos rūšis būtų efektyvesnė už kitas. Nepriklausomai nuo to, koks psichoterapijos metodas yra naudojamas, tam, kad jis būtų sėkmingas reikalingos tam tikros bendros būtinos sąlugos:

• Psichoterapeutas laikosi bendrų psichoterapijos etikos normų iš kurių svarbiausios: profesinis pasirengimas, konfidencialumas, neturėjimas su klientu jokių kitokių santykių psichoterapijos metu ir po psichoterapijos pbaigos.
• Aiškiai aptarta sutartis tarp psichoterapeuto ir kliento, kurioje numatyta psichoterapijos vieta, laikas, dažnumas, mokestis.
• Psichoterapija vyksta reguliariai iš anksto numatytą ir sutartą laiką.
• Aptartas ir aiškiai sutartas susitikimų praleidimo, bei psichoterapijos pabaigos sąlygos. Dažniausiai psichoterapijoje klientai moka už praleistus susitikimus.
• Psichoterapeutas su klientais iš anksto aptaria petraukas psichoterapijoje, pvz. atostogų ar išvykų metu.
• Psichoterapijos pabaiga numatoma iš anksto arba  bent prieš kelias savaites.

 

Kuo skiriasi asmeninė ir grupinė psichoterapija?

   Asmeninėje psichoterapijoje  psichoterapeutas dirba su vienu pacientu, užtikrina artimesnį paciento ir terapeuto ryšį, daugiau dėmesio ir laiko skiria paciento problemoms. Tačiau ji turi keletą trūkumų. Visų pirma, tai labai brangus gydymas. Antra, pacientas turi galimybę išgyventi ir analizuoti santykį su vienu žmogumi, t.y. terapeutu.
Grupinės psichoterapijos metu vienas psichoterapeutas dirba su grupe pacientų. Grupėje pacientai turi galimybę vienu metu išgyventi ir analizuoti santykius su daugeliu žmonių (grupėje būna 6-12 žmonių), tai labiau primena realią gyvenimo situaciją.
Dirbant su grupėmis naudojami įvairūs psichoterapijos metodai bei psichoterapijos teorijos: psichoanalitinė, humanistinė, geštalt terapija, transakcinė analizė, individualioji terapija, kognityvinė - bihevioristinė terapija, psichodrama, meno, muzikos, judesio terapija, krizės intervencija, tarpusavio parama. Psichiatrijos stacionaruose, bei psichikos sveikatos centruose įvairios psichoterapinės grupės sudaro terapinės bendruomenės pagrindą ir padeda sukurti terapinę aplinką. Grupės vis plačiau naudojamos personalo mokymui organizacijų darbe, bei moksliniuose tyrimuose metodikų paruošimui (konsensuso grupės bei diskusijų grupės).

Kas tai yra grupinė analizė?

    Tai grupinės psichoterapijos metodas, kuris pagrįstas psichoanalitiniu asmenybės ir grupėje vykstančių procesų supratimu bei psichoanalizės metodų taikymu. Pacientai grupėje skatinami sakyti viską, kas ateina į galvą, analizuojami sapnai, mintys ir jausmai, kylantys “čia ir dabar” tarp žmonių, esančių grupėje. Be to, remiantis sisteminiu požiūriu, manoma, kad tai, kas vyksta kiekvieno individo viduje, susiję su visoje grupėje vykstančiais procesais. O tai, kas vyksta grupėje, atspindi procesus, vykstančius kiekvieno žmogaus gyvenime, t.y. visuomenėje. Visi šie procesai susieti abipusiais ryšiais ir daro įtaką vieni kitiems. Dalyvaudami grupėje ir bendraudami su kitais grupės nariais žmonės turi galimybę geriau pažinti save ir išmokti naujų elgesio būdų, kurie padeda geriau prisitaikyti gyvenime.

   Psichoterapeuto vaidmuo.

    Kadangi psichoanalitinis gydymas išnaudoja santykį tarp paciento ir psichoterapeuto, ypač svarbi pastarojo asmenybė ir pasiruošimas taikyti šį gydymo metodą. Todėl psichoterapeutų mokymas yra gana ilgas, trunka ne trumpiau kaip 5 metus. Mokymo procesą sudaro 3 pagrindinės dalys: teorija, asmeninė psichoterapija, o mokantis grupinės analizės - grupinė analizė ir supervizijos, kuriose psichoterapeutas aptaria savo darbą su kitu, labiau patyrusiu psichoterapeutu.

  Kada kreiptis į psichoterapeutą?

• Kai vargina simptomai: nerimas, įkyrios mintys, vegetacinės reakcijos, nemiga, depesija, dažni įvaiūs negalavimai, kuriems gydytojai neranda aiškios priežasties.
• Kartojasi nesėkmės tarpasmeniniuose santykiuose : šeimoje, su draugais, su bendradarbiais, su viršininkais.
• Dažnai jaučiatės pervargę ir išsekę, o poilsis savaitgaliais bei per atostogas nepadeda atsigauti.
• Gyvenimas nedžiugina arba jaučiatės nelaimingi ir norėtumėte suprasti, priežastis, bei pasijausti geriau.
• Tiesiog norite geriau pažinti save.
• Ketinate tapti psichoterapeutu.

 

Kokią psichoterapiją pasirinkti?

   Praėti reikia nuo individualios konsultacijos, kurios metu kartu su psichoterapeutu turėtumėt aptarti savo kreipimosi priežastį, nustatyti problemą ir pasirinkti terapijos būdą. Terapijos būdas priklauso nuo problemos, nuo to, ko nori sau klientas ir nuo to kokius būdus taiko psichoterapeutas. Reikėtų patiems surinkti kuo daugiau informacijos ir nebijoti užduoti visus jums rūpimus klausimus konsultantui.

  Psichoanalitinės terapijos ir grupinės analizs mokymas Lietuvoje.

   Sovietiniais laikais psichoanalizė Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, nebuvo pripažįstama. Tačiau ir tuomet Lietuvoje buvo entuziastų psichologų ir psichiatrų, kurie savarankiškai studijavo ir naudojo šį gydymo būdą. Nepriklausomybės laikotarpiu atsirado galimybių mokytis užsienyje. 5 pirmieji psichoanalitikai baigė mokslus Suomijoje. Deja, tik viena gydytoja nuolat gyvena ir dirba Lietuvoje. Kiti atvažiuoja ir padeda Lietuvoje besimokantiems psichoanalitikams. 1992m. Vilniaus Universiteto podiplominių studijų centre pradėta individualios psichodinaminės terapijos programa (Doc. E. Laurinaitis), kuri išaugo į tvirtas tradicijas turinčią psichoterapeutų ruošimo mokyklą. 1995m. Lietuvoje pradėtos kelios psichoanalitinės terapijos ir grupinės analizės mokymo programos, kurias pravedė analitikai iš Olandijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos. 2 grupinės analizės specialistai, baigė mokslus Lenkijoje. Minėtos programos peraugo į savarankiškas nacionalines individualios psichoanalitinės terapijos ir grupinės analizės mokyklas, kurios Vilniaus Universiteto ir Kauno Medicinos universiteto podiplominių studijų bazėje ruošia individualios ir grupinės terapijos specialistus. Taigi turime nemažą būrį gerai paruoštų psichoanalitinės terapijos specialistų, galinčių dirbti individualiai ir su grupėmis. Svarbu, kad apie šiuos gydymo metodus daugiau žinotų visuomenė, žmonės, kuriems reikia pagalbos, bendrosios praktikos gydytojai ir psichiatrai.
Grupinė psichoterapija gali būti taikoma ambulatoriškai privačioje praktikoje, psichikos sveikatos centruose,  stacionaruose, reabilitacijos įstaigose kaip viena iš sudedamųjų kompleksinio gydymo dalių. Grupinės analizės supratimas stacionare padeda formuoti terapinę bendruomenę ir geriau suprasti ryšį tarp individualaus paciento ir pacientų grupės, tarp paciento bei personalo o taip pat pacientų, personalo ir administracijos. Tik suprantant šiuos santykius galima juos sąmoningai ir sėkmingai panaudoti pacientų gydymui bei sprendžiant įvairias personalo bendravimo problemas.         Grupinė terapija gali būti taikoma kaip vienintelis gydymo būdas arba kombinuojama su individualia terapija ir jeigu reikia su medikamentiniu gydymu.

  1995m. Lietuvoje buvo pradėtas sistemingas grupinės analizės mokymo kursas. Tai buvo tarptautinė programa, kurioje dalyvavo psichoterapeutai iš Lietuvos , Latvijos ir Estijos. Kursą vedė mokytojai iš Norvegijos: Steinr Lorenzen ir Tore Sorlie, bei Danijos  Vivi Maar. Mokymas šiame kurse trunka 5 metus, jo metu vyksta teorinės studijos, patyrimas mažose bei didelėje grupėse, bei darbo su klientais supervizijos.  1999m įkurta Lietuvos grupinės analizės, kuri rūpinasi psichoterapeutų mokymu, profesine priežiūra ir tobulėjimu, palaiko ryšius su Europos grupinės analizės mokymo institutų tinklu (EGATIN) ir yra šios organizacijos narė.

• A Training Program in Group Analysis in the Baltic States: Six Years' ExperienceSteinar Lorentzen, Vivi Maar and Tore Sørlie  Group Analysis  2006;39;494 http://gaq.sagepub.com
• Video Information Combined with Individualized Information Sessions: Effects Upon Emotional Well-being Following Coronary Artery Bypass Surgery—A Randomized Trial.
• Tore Sørlie a,*, Rolf Busund b, Joe Sexton c, Hal Sexton a, Dag Sørlie ,Department of Clinical Psychiatry, University of Tromsø, N-9291 Tromsø, Norway , Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery, University Hospital of North Norway, N-9291 Tromsø, Norway Cancer Registry of Norway, Montebello, N-0310 Oslo, Norway ,Received 15 May 2006; received in revised form 17 July 2006; accepted 17 July 2006
• Breast Cancer: A Manual for a Proposed Group Treatment Integrating Evidence Based Resilience Factors. Oddgeir Friborg; Tore Sørlie,Jan H. Rosenvinge Psychological reports 2005.,97;77-97
• Introducing Group Therapeutic Activities at a Traditional Russian Psychiatric Hospital:Resistance and Change. Tøre Sorlie, Jurate Lazinskiene, Sigita Asvydiene, Oleg Ponomarev

LGAD turi savo biblioteką, kuroje yra nemažai draugijai dovanotų, o taip pat draugijos įgytų knygų,žurnalų ir straipsnių grupinės psichoterapijos, individualios psichoterapijos, psichologijos ir  psichiatrijos temomis. Bibliotekoje yra visa grupinės analizės mokymo kursui reikalnga privaloma ir papildoma medžiaga. Visi draugijos nariai gali naudotis bibliotekoje esama literatūra. Norint sužinoti daugiau informacijs arba pasinaudoti biblioteka, reikia kreiptis į bibliotekininkę.

BIBLIOTEKININKĖ

Danutė Gustaitytė       danute.gustaitytė@sos-org.lt
Mob. tel.                      8687 70 808
Bibliotekos adresas      Laisvės pr. 77-205, Vilnius